- kiblus
- kiblùs, -ì adj. (4)
1. MitI388, NdŽ kuris labai kimba, limpa, kabus: Kiblus daiktas kaip varnalėžis, kai kimba greitai Škn. Viksvų šienas labai kiblùs – pilnos kelnės prilenda Rk. | prk.: Koks jis kiblus prie moterų! rš.
2. Rmš prk. priekabingas, ieškantis priekabių: Dirbtinai įžūlus ir bejėgiškai kiblus jo tonas dingo rš. Pasidarė [Ona] rėksminga, kibli J.Balt. Mano boba pasidarė kibli, kad jau aš nežinau, ką reikės daryti Lkč.
3. judantis, krypuojantis, svyrinėjantis į šalis: Kiblùs vežimas Lp. Šita klumpė kiblì Ndz. Kur čia tokio kiblaus, nepastovaus krovinio neišjudinsi iš vietos? rš. Aš bijaus – tavo labai kiblùs luotas Drsk.
kiblù n.: An aukšto vežimo sėdėt labai kiblù Vrn.4. NdŽ limpamas (apie užkrečiamą ligą).
Dictionary of the Lithuanian Language.